Ledi L.

Visų gerbiama dama
Ledi L., buvusi gražuolė, britų aristokratijos pažiba, švenčia savo aštuoniasdešimtmetį
šeimos būrelyje, tarp sėkmingą karjerą padariusių anūkų. Bet tai tik fasadas,
jos pasirinktas vaidmuo, o tiesa yra kur kas kartesnė. Sužinojusi, kad bus
nugriautas paviljonas, kuriame saugomos ne tik brangios Ledi L. kolekcijos, bet
ir seniai palaidota paslaptis, jubiliatė nusprendžia atverti širdį ją
garbinančiam ištikimam bičiuliui serui Persiui Rodineriui ir papasakoti jam
tikrąją savo gyvenimo istoriją.

Ledi L. – Romaino Gary
romanas, parašytas 1959 m. angliškai ir jo paties išverstas į prancūzų kalbą.
Knygoje, kupinoje staigmenų ir humoro, autorius nukreipia savo kritikos strėles
į Viktorijos epochos britų visuomenę. Ledi L. prototipas – Romaino Gary žmona
Lesley Blach, dešimčia metų už jį vyresnė anglė rašytoja ir žurnalistė, kurią
jis buvo vedęs 1945–1962 metais. Pagal šį romaną 1965 m. Peteris Ustinovas
pastatė filmą, kur pagrindinį vaidmenį vaidino Sophia Loren.

Ledi
L. visada manė, kad angliškas dangus panašus į liurbį. Visiškai
bejausmis, be jokio pykčio, be jokio polėkio: net per didžiausias
liūtis jam trūkdavo dramatiškumo, net pačios stipriausios audros tik
palaistydavo pieveles <...>. Tai buvo skėčių dangus, puikiai išauklėtas
ir, žinia, jei ir leidžiantis sau
pasisvaidyti žaibais, tai tik todėl, kad visi aplink apsirūpinę
žaibolaidžiais. Bet Ledi L. iš dangaus teprašė paskolinti paauksuotam kupolui
savo vaiskų foną, kad galėtų štai taip valandų valandas
sėdėti prie lango ir žiūrėti, prisiminti, svajoti.